2025.06.12

Bruto ir neto. Kas tai?

Bruto – tai atlyginimas prieš mokesčius, dar vadinamas alga „ant popieriaus“.

Tai visa darbuotojui priklausanti suma pagal darbo sutartį, į kurią įeina bazinis atlyginimas, premijos, priedai, bet dar nėra atskaičiuoti gyventojų pajamų, socialinio ir sveikatos draudimo mokesčiai.

Bruto darbo užmokestis nurodomas darbo sutartyje, tačiau realiai į darbuotojo sąskaitą pervedama mažesnė suma – vadinamasis neto atlyginimas.

Taigi kas yra bruto, neto ir į ką atkreipti dėmesį vertinant darbdavių darbo pasiūlymus?

„Wise Docs“ dokumentų valdymo sistema – patogi, konkretiems įmonės poreikiams pritaikyta priemonė, leidžianti efektyviau valdyti savo personalo dokumentus.

„Contour Lab“ siūlo „Wise Docs“ – efektyvų sprendimą atlyginimų apskaitos valdymui:

Automatizuota atlyginimų dokumentacija ir mokesčių apskaita – sistema padeda centralizuotai valdyti darbo sutarčių duomenis, priedus, atlyginimų pasikeitimus, mokesčių atskaitymus bei NPD taikymą pagal galiojančius teisės aktus.
Lengva naudoti personalo ir finansų skyriams – visi atlyginimų komponentai, priedai, NPD taikymas, papildomi atskaitymai ir neto sumos pateikiamos aiškiai.
Pilnas diegimas ir nuolatinis palaikymas – sistema diegiama pagal jūsų įmonės darbo užmokesčio procesus, atliekami darbuotojų mokymai, konfigūracija ir teikiama nuolatinė pagalba.
Saugus ir centralizuotas darbo užmokesčio dokumentų valdymas – visos su atlyginimu susijusios sutartys, įsakymai, priedai ir skaičiavimo pagrindimai saugomi vienoje vietoje ir pasiekiami tik už tai atsakingiems asmenims, laikantis BDAR reikalavimų.
Susisiekite: +370 659 89270.

Kuo skiriasi bruto ir neto?

Bruto ir neto atlyginimas – tai dvi skirtingos tos pačios pajamų sumos išraiškos. Bruto atlyginimas nurodo visą sutartą darbo užmokestį prieš atskaitant mokesčius, o neto – realią sumą, kurią darbuotojas gauna į savo sąskaitą po visų privalomų atskaitymų.

Bruto atlyginime įskaičiuojamas bazinis atlygis, premijos, priedai, užmokestis už atostogas ar prastovas. Tačiau iš šios sumos dar turi būti atskaičiuoti gyventojų pajamų mokestis (GPM), socialinio (VSD) ir sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Tik tuomet lieka neto suma – vadinamoji „alga į rankas“.

Pavyzdžiui, jei darbo sutartyje nurodyta 2000 € bruto alga, darbuotojas realiai gauna apie 1200–1260 € neto, priklausomai nuo taikomo NPD ir kitų mokesčių niuansų.

Bruto dažniausiai nurodomas darbo skelbimuose, nes tai yra formali įsipareigojimų suma. Tačiau planuojant asmeninius finansus, biudžetą ar derantis dėl atlyginimo, svarbiausia vertinti neto dydį – tai, ką faktiškai gausite kiekvieną mėnesį.

Kaip apskaičiuoti bruto ir neto atlyginimą?

Norint sužinoti, kiek realiai gausite „į rankas“, reikia iš bruto atlyginimo atimti privalomus mokesčius. Lietuvoje nuo darbo užmokesčio taikomi trys pagrindiniai atskaitymai: gyventojų pajamų mokestis (GPM), sveikatos draudimo įmoka (PSD) ir socialinio draudimo įmoka (VSD).

Bendra jų suma sudaro apie 25–26 % bruto algos, tačiau tiksli suma priklauso nuo individualių veiksnių, pavyzdžiui, ar taikomas NPD, papildomas pensijų kaupimas ir t.t.

Standartiniai tarifai yra šie:

GPM – 20 % (kai pajamos neviršija 60 VDU per metus);
VSD – 12,52 %;
PSD – 6,98 %.

Apskaičiuojant neto atlyginimą, iš bruto sumos atimami šie mokesčiai. Jei taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), GPM skaičiuojamas tik nuo dalies pajamų, taip sumažinant bendrą atskaitomą sumą.

Pavyzdys:

Jei bruto alga yra 2000 € ir NPD netaikomas:

GPM: 2000 € × 20 % = 400 €
PSD: 2000 € × 6,98 % = 139,60 €
VSD: 2000 € × 12,52 % = 250,40 €

Neto alga = 2000 € – 400 € – 139,60 € – 250,40 € = 1210 €

Tikslų rezultatą galima gauti pasinaudojus darbo užmokesčio skaičiuokle. Taip pat svarbu įvertinti, ar darbuotojas kaupia papildomai pensijai – tuomet taikomas dar 1,8 % arba 3 % tarifas, kuris taip pat mažina galutinę neto sumą.

Kas yra NPD ir kaip jis įtakoja atlyginimą?

NPD – tai neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris mažina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bazę. Kitaip tariant, tai ta atlyginimo dalis, nuo kurios nereikia mokėti GPM. Taikant NPD, darbuotojui lieka didesnė neto atlyginimo suma, todėl jis yra ypač svarbus mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

NPD dydis priklauso nuo bruto atlyginimo. Kuo atlyginimas didesnis – tuo mažesnis taikomas NPD. Minimalų atlyginimą gaunantiems asmenims gali būti taikomas maksimalus NPD (2024 m. – 747 €), o pasiekus tam tikrą didesnę pajamų ribą NPD visai nebetaikomas.

Formulė 2024 m. (bendra):

NPD = 747 – 0,42 × (bruto alga – 642 €)

Pavyzdys:

Jei bruto alga yra 1000 €:

NPD = 747 – 0,42 × (1000 – 642) = 747 – 150,36 = 596,64 €

Vadinasi, GPM bus skaičiuojamas ne nuo visos 1000 €, bet tik nuo 403,36 €. Tai reikšmingai didina darbuotojo gaunamą neto atlyginimą.

Svarbu pažymėti, kad NPD taikomas tik GPM skaičiavimui. Socialinio ir sveikatos draudimo įmokos (VSD ir PSD) skaičiuojamos nuo visos bruto sumos, be jokių lengvatų.

Kodėl svarbu įvertinti bruto ir neto prieš priimant darbo pasiūlymą?

Renkantis naują darbo vietą, itin svarbu išsiaiškinti, ar nurodytas atlyginimas yra bruto (prieš mokesčius), ar neto (į rankas). Daugelis darbdavių skelbimuose pateikia bruto sumą, o kandidatai ją neretai interpretuoja kaip galutinį uždarbį. Tokiais atvejais, pasirašius sutartį, gali tekti nusivilti, kai realiai gaunama suma būna keliais šimtais eurų mažesnė nei tikėtasi.

Net ir esant konkrečiai nurodytai bruto sumai, būtina išsiaiškinti, kiek tai reikš realiame atlyginime. Bruto ir neto skirtumas gali sudaryti 25 % ar daugiau, priklausomai nuo taikomo NPD, papildomo kaupimo pensijai ir kitų mokesčių. Pavyzdžiui, 2000 € bruto alga reiškia apie 1200–1260 € į rankas.

Šis skirtumas ypač svarbus planuojant mėnesines išlaidas, įsipareigojimus ar vertinant darbo pasiūlymo patrauklumą. Kartu tai leidžia objektyviai palyginti pasiūlymus, neapsigauti skambiais skaičiais ir pasirinkti darbovietę pagal realų finansinį rezultatą.