Prašymo atleisti iš darbo forma (Pavyzdys)
Vadybininkas
Vardenis Pavardenis
UAB „Įmonė“ vadovui (vadovo vardas ir pavardė)
PRAŠYMAS
2025 birželio 5 d. Vilnius Prašau mane atleisti iš darbo nuo 2025 m. birželio 25 d., pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 55 straipsnį.
Vardenis Pavardenis
Parašas
Kada ir kokiu pagrindu galima išeiti iš darbo?
Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo noru, apie tai raštu įspėdamas darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Tai numatyta Darbo kodekso 55 straipsnyje ir taikoma tiek neterminuotoms, tiek terminuotoms sutartims.
Jeigu darbo santykiai nutraukiami bandomuoju laikotarpiu, pakanka įspėti prieš 3 darbo dienas. Jei išeinama dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, kai darbdavys nemoka atlyginimo ar nesilaiko esminių įsipareigojimų, taikomas 5 darbo dienų įspėjimas arba jo visai gali neprireikti (pagal DK 56 str.).
Darbo sutartis gali būti nutraukta ir abipusiu šalių susitarimu – tuomet įspėjimo laikotarpis netaikomas, o sąlygos nustatomos individualiai. Įspėjimo terminas visuomet skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis ir nenutrūksta dėl ligos ar atostogų.
Prašymo įteikimas ir dokumentavimo svarba
Prašymą atleisti iš darbo svarbu pateikti taip, kad būtų galima įrodyti jog darbdavys jį gavo.
Patikimiausia – įteikti dokumentą darbdaviui tiesiogiai ir gauti jo pasirašytą kopiją. Kiti būdai – siųsti registruotu paštu arba el. paštu, jei toks būdas yra numatytas darbo sutartyje. Esant ginčui, būtina turėti siuntimo ar gavimo patvirtinimą.
Prašymą galima pateikti ir būnant nedarbingume ar atostogose – svarbiausia, kad jis pasiektų darbdavį laiku ir būtų aiškiai nurodyta pageidaujama atleidimo data.
Pasekmės nesilaikant tvarkos
Jeigu darbuotojas nesilaiko įspėjamųjų terminų ir be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą, tai gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Tokiu atveju darbdavys turi teisę nutraukti sutartį dėl darbuotojo kaltės, be išeitinės kompensacijos. Pravaikštos žymimos personalo dokumentuose ir gali turėti neigiamų pasekmių ieškant darbo ateityje. Net jei darbdavys vilkina prašymo nagrinėjimą, darbuotojas vis tiek gali išeiti pasibaigus įspėjimo terminui, svarbu turėti įrodymą, kad prašymas pateiktas laiku.
Jei darbuotojas buvo verčiamas pasirašyti prašymą, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ir ginčyti aplinkybes.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galiu išeiti iš darbo be įspėjamojo termino?
Taip, jei yra svarbios priežastys, numatytos Darbo kodekso 56 straipsnyje – pavyzdžiui, darbdavys daugiau nei 2 mėnesius nemoka atlyginimo, pažeidžia darbo sąlygas ar taiko psichologinį spaudimą.
Tokiu atveju įspėjimo laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 5 darbo dienų arba netaikomas visai.
Kiek reikia atidirbti prieš išeinant iš darbo savo noru?
Įprastai – 20 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo.
Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu – 3 darbo dienos. Jei sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių – 5 darbo dienos.
Ar galiu pateikti prašymą el. paštu ar sergant?
Taip, jei el. paštas numatytas kaip oficiali komunikacijos priemonė darbo sutartyje.
Net ir būnant nedarbingume ar atostogose galima pateikti prašymą, svarbiausia – įrodyti, kad jis buvo išsiųstas ir gautas.
Kas nutiks, jei neatidirbsiu viso įspėjimo termino?
Darbdavys gali laikyti tai darbo pareigų pažeidimu, nutraukti sutartį dėl jūsų kaltės (DK 58 str.) ir nesumokėti išeitinės kompensacijos.
Tai taip pat gali neigiamai paveikti rekomendacijas ir jūsų būsimą įsidarbinimą.
Ar darbdavys gali atsisakyti priimti prašymą?
Ne. Jei prašymas pateiktas tinkamai, darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, nepriklausomai nuo darbdavio pozicijos.
Svarbu turėti dokumentinį įrodymą, kad prašymas buvo pateiktas.